Socialiniai tinklai – jau seniai nebe tik asmeninio gyvenimo dalis. Verslo pasaulyje jie tapo reikšmingu šaltiniu vertinant tiek klientus, tiek partnerius, tiek – vis dažniau – būsimus darbuotojus. Personalo atrankos agentūros, didelės įmonės ir net valstybinės institucijos vis aktyviau analizuoja kandidatų paskyras „Facebook“, „Instagram“, „LinkedIn“, „TikTok“ ar net „YouTube“. Tai daroma ne dėl smalsumo – taip siekiama sumažinti rizikas įdarbinti netinkamus ar reputacijai pavojų keliančius asmenis.

Tokio tipo stebėsena nėra nei neteisėta, nei reta. Tai – vis dažnesnė praktika, kurios mastas Lietuvoje auga kartu su darbo rinkos profesionalėjimu. Kandidatų elgesys socialinėje erdvėje dažnai vertinamas kaip papildoma informacija apie jų vertybes, bendravimo stilių, emocinį intelektą ar net polinkį į konfliktus. Todėl svarbu suprasti, kur baigiasi laisvė reikštis ir kur prasideda profesinis įvaizdis.

Socialinių tinklų reputacija – ne mažiau svarbi nei CV

Lietuvoje personalo atrankos procesas tampa vis išsamesnis. Įmonės nori žinoti ne tik tai, ką kandidatas rašo gyvenimo aprašyme, bet ir ką jis galvoja, kaip elgiasi laisvalaikiu, kokias nuostatas reiškia viešojoje erdvėje. Dėl šios priežasties socialiniai tinklai tampa tarsi neoficialiu CV priedu, kurio turinys gali turėti reikšmingos įtakos atrankos rezultatui.

Pavyzdžiui, kandidatė, siekianti komunikacijos vadovės pozicijos, gali būti puiki savo srityje, tačiau jos paskyroje dažni aštrūs komentarai politiniais klausimais ar piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais demonstruojamos nuotraukos – signalas, kuris gali sumažinti jos šansus būti pakviestai į pokalbį. Tuo tarpu kandidatas, kuris aktyviai dalijasi profesine informacija, rodo susidomėjimą aktualijomis ar dalyvauja bendruomeninėje veikloje, gali sulaukti papildomų simpatijų.

Kas dažniausiai vertinama socialiniuose tinkluose?

Darbo paieškos specialistai Lietuvoje dažniausiai atkreipia dėmesį į šiuos aspektus:

• Turinio pobūdis: ar skelbiama informacija dera su įmonės vertybėmis, ar nekelia reputacinių rizikų.
• Kalbos tonas: ar žmogus linkęs į konfrontacijas, ar komentuoja agresyviai, sarkastiškai, ar geba palaikyti konstruktyvią diskusiją.
• Privatumo nustatymai: ar vartotojas sąmoningai riboja matomumą, ar viską skelbia viešai. Atvirumas ne visada laikomas pliusu.
• Profesinis aktyvumas: „LinkedIn“ profilis vis dažniau vertinamas kaip būtinas dalykas, ypač vadovų ir specialistų pozicijoms.
• Fotografijų turinys: vertinamas bendras įvaizdis, elgesys viešose vietose, pomėgių pobūdis.

Tai nereiškia, kad kiekvienas netobulas įrašas – mirties nuosprendis darbo vilčiai, tačiau tam tikri pasikartojantys elgsenos modeliai (pvz., nuolatinis neigiamas požiūris, įžeidimai, abejotinas humoro jausmas) gali nulemti, kad CV bus atmestas anksčiau nei žmogui suteikta galimybė pasikalbėti.

Kandidatų „skaitmeninis pėdsakas“ tampa įprasta patikros dalimi

Didelės įmonės Lietuvoje – ypač tarptautinės ar viešosios įstaigos – neretai turi aiškią vidinę politiką, leidžiančią atrankos metu peržiūrėti kandidato skaitmeninį pėdsaką. Tai daroma ne tik siekiant įsitikinti, kad žmogus atitinka organizacijos vertybes, bet ir išvengti reputacinių problemų ateityje. Tam naudojami tiek vieši kanalai, tiek įvairūs įrankiai, leidžiantys susisteminti informaciją apie kandidatą internete.

Šios praktikos ypač sustiprėjo po atvejų, kai į viešumą pateko jau įdarbintų asmenų netinkami pasisakymai ar elgesys. Pavyzdžiui, 2023 m. viena valstybės įmonė viešai atsisakė bendradarbiauti su darbuotoju, kurio įrašai socialiniuose tinkluose rodė aiškų neapykantos skatinimą. Toks elgesys kelia pavojų įstaigos reputacijai ir visuomenės pasitikėjimui.

Kada verta peržiūrėti savo turinį?

Sąmoningas požiūris į socialinių tinklų turinį būtinas visiems, kurie ieško darbo ar nori tobulinti savo karjerą. Net jeigu paskyros atrodo „asmeninės“, jos vis tiek yra viešos – ypač jei neturite griežtų privatumo nustatymų.

Rekomenduojama:

• Peržvelgti senus įrašus, nuotraukas, komentarus.
• Apsvarstyti, ar kiekvienas viešas įrašas būtų suprantamas darbdaviui.
• Susitvarkyti privatumo nustatymus, apriboti matomumą svetimiems.
• Kurti profesionalų įvaizdį: ypač „LinkedIn“ tinkle, kuris dažnai peržiūrimas pirmiausia.
• Atskirti privačią ir viešą komunikaciją – naudoti skirtingas platformas skirtingiems tikslams.

Kartais net iš pažiūros nekaltos nuorodos į pramoginius puslapius gali būti interpretuojamos įvairiai. Pavyzdžiui, viešai dalinantis nuoroda į pramoginę platformą, tokią kaip twinsbet casino, verta įvertinti kontekstą – ar tai daroma su humoru, ar kaip reklama, ar dažnai kartojama. Tokie elementai gali sudaryti tam tikrą įvaizdį, kurį darbdaviai interpretuos pagal savo kriterijus.

Profesionalumas – tai ne tik kompetencijos

Socialiniai tinklai nėra tik grėsmė – tai ir galimybė. Jie gali tapti jūsų profesionalumo įrodymu, jei naudojami tikslingai. Tinkamai valdomas asmeninis įvaizdis padeda kurti pasitikėjimą, stiprinti autoritetą ir net pritraukti pasiūlymus be aktyvios paieškos.

Šiuolaikinė darbo rinka vertina ne tik tai, ką mokate, bet ir tai, kaip bendraujate, ką atstovaujate, kaip prisistatote. Tai ypač aktualu jaunesnei kartai, kuriai asmeninis ir profesinis gyvenimas dažnai susilieja. Dėl to verta nuosekliai prižiūrėti savo skaitmeninį pėdsaką, ypač jei siekiate ilgalaikės karjeros ar atstovaujate aukšto lygio pozicijoms.