Lietuvoje augantis susidomėjimas alternatyviomis investavimo formomis skatina verslininkus ir privačius investuotojus žvalgytis ne tik į nekilnojamąjį turtą ar akcijas, bet ir į vadinamąsias materialines vertybes – tarp jų ir tauriuosius metalus bei brangakmenius. Vis dažniau girdime apie aukso luitų ar monetų kaupimą, tačiau šalia jų vis dažniau atsiduria ir kita forma – aukso papuošalai su brangakmeniais. Kyla klausimas: ar tokia investicija gali būti racionali, ar tai vis dėlto daugiau emocinis sprendimas, lydimas estetinio malonumo?

Lietuvos rinkoje, kur vyrauja smulkieji ir vidutiniai investuotojai, galimybė turėti turtą, kuris tuo pačiu yra ir vartojamas (nešiojamas), gali atrodyti patraukliai. Tačiau reikėtų įvertinti, ar aukso papuošalai su deimantais, safyrais ar kitais brangakmeniais iš tiesų gali pasiūlyti vertės augimą ir likvidumą, panašų į klasikines investicijas.

Aukso ir brangakmenių kainų dinamika

Pirmiausia svarbu suprasti, kaip vertinami pagrindiniai šios investicijos komponentai – auksas ir brangakmeniai. Auksas pasaulinėse rinkose laikomas saugia prieglobsčio investicija, kurios kaina dažnai kyla ekonominio neapibrėžtumo laikotarpiais. Pavyzdžiui, 2020 m. pandemijos įkarštyje aukso uncijos kaina pasiekė rekordinį lygį – viršijo 2000 JAV dolerių. 2024 m. gegužę ji vėl buvo netoli šio lygio, rodydama ilgalaikį stabilumą.

Brangakmeniai – kita istorija. Jų vertė priklauso ne tik nuo rinkos paklausos, bet ir nuo labai individualių savybių: dydžio, spalvos, skaidrumo, šlifavimo kokybės ir sertifikavimo. Deimantai, pavyzdžiui, turi pasaulyje pripažintą vertinimo sistemą (4C – carat, cut, clarity, color), tačiau net ir turint kokybišką akmenį, jo perpardavimas dažnai būna sudėtingas – ypač Lietuvoje, kur antrinė brangakmenių rinka nėra plačiai išvystyta.

Papuošalas – ne tas pats, kas investicinis auksas

Nors aukso grynumas (dažniausiai 18K ar 14K) papuošaluose yra svarbus rodiklis, šie gaminiai niekada neprilygs investiciniam auksui – 24K luitams ar monetoms – vertės išlaikymo prasme. Papuošaluose naudojamas lydinys turi kitų metalų, kurie mažina jo bendrą aukso kiekį. Be to, pridėtinė vertė už dizainą, darbą, brangakmenių inkrustaciją retai atsiperka antrinėje rinkoje.

Papuošalo pirkimo kaina dažnai gerokai viršija jo „metalinę“ vertę. Tarkime, už 5 g aukso žiedą su nedideliu deimantu galima sumokėti 1000–1500 eurų, tačiau reali aukso vertė bus apie 300–400 eurų, o deimanto – dar mažesnė, nebent jis išskirtinės kokybės. Jei bandysite tokį papuošalą parduoti lombardui ar juvelyrikos supirkimo įmonei, dažnai gausite vos trečdalį sumokėtos sumos.

Emocinis kapitalas ir likvidumo problema

Vienas iš pagrindinių aukso papuošalų „investavimo“ privalumų – emocinis pasitenkinimas. Tai turtas, kurį galima dėvėti, perduoti kaip paveldą, dovanoti, ir kuris dažnai turi asmeninę arba simbolinę reikšmę. Tačiau grynai finansine prasme, tai nėra likvidi investicija. Lietuvoje veikiantys lombardai ir supirkimo punktai dažniausiai vertina tik aukso svorį, o ne dizainą ar brangakmenių buvimą.

Taip pat verta atsižvelgti į tai, kad investuojant į aukso papuošalus, jų vertės augimas paprastai nevyksta greitai. Reikia dešimtmečių, kad papuošalas „pasenstų“ ir taptų antikvarine vertybe, galinčia pritraukti kolekcininkų dėmesį. Tokių objektų rinka Lietuvoje – labai siaura ir dažnai pasiekiama tik per aukcionus ar specializuotas parduotuves.

Ką vertėtų rinktis, jei visgi norite investuoti?

Jei vis dėlto norite investuoti į tauriuosius metalus ir brangakmenius, racionaliau būtų svarstyti šias alternatyvas:

• Investicinis auksas: luitai arba monetos, turintys oficialius sertifikatus. Juos galima įsigyti bankuose ar patikimuose dilerių tinkluose.
• Sertifikuoti laisvi brangakmeniai (pvz., GIA sertifikuoti deimantai), kuriuos galima saugoti seife ir laikyti ilgalaike vertės saugykla.
• Kolekciniai ar antikvariniai papuošalai su aiškia kilme, žinoma istorija ir rinkos verte – tačiau tai jau reikalauja specifinių žinių.

Papuošalus galima pirkti dėl jų grožio ir emocinės vertės, tačiau vertėtų jų nevertinti kaip pagrindinės investicinės priemonės. Profesionalai, įskaitant prabangos rinkų analitikus, dažnai pabrėžia, kad brangakmeniais inkrustuoti papuošalai yra prastesnė vertės saugykla nei grynas auksas ar sertifikuoti deimantai.

Lietuvos kontekstas – ribota rinka, bet auganti edukacija

Lietuvoje brangakmenių ir juvelyrikos rinka yra palyginti nedidelė, tačiau stabiliai auganti. Vis daugiau žmonių ieško individualizuotų papuošalų ar juvelyrikos gaminių su investicine potekste. Tokios įmonės kaip „Amberos“, „Gėlių laukas“, „Nesufalsifikuota“ ar pavieniai juvelyrai siūlo ne tik produktus, bet ir edukaciją apie aukso, brangakmenių vertę, jų priežiūrą ir paveldimumą.

Vis dėlto kol kas Lietuvos pirkėjas dar tik mokosi vertinti tokio pobūdžio investicijas. Pasitikėjimas, skaidrumas ir rinkos supratimas yra būtinos sąlygos, kad juvelyrika taptų ne tik estetiniu, bet ir finansiniu aktyvu.