Turbūt kiekvienas, turintis savo daržą ir sodą, stengiasi jį tręšti organinėmis trąšomis bei natūraliomis priemonėmis saugoti daržoves nuo ligų ir kenkėjų. Žinoma, ne visada įmanoma išvengti cheminių preparatų, tačiau pasirūpinti ekologiškomis trąšomis tikrai gali visi.

Sideratai – natūraliausia trąša

Sideratai – tai žalioji trąša. Šie augalai turi daug naudingų medžiagų ir apkasus žemėmis ženkliai pagerina dirvožemio kokybę. Vieni iš populiariausių sideratų – baltosios garstyčios. Jos itin paplitusios Azijoje, Naujoje Zelandijoje, Graikijoje ir net Afrikoje. Lietuvoje vis daugiau sodininkų domisi natūraliomis trąšomis ir savo daržus tręšia baltosiomis garstyčiomis. Tad apie jas plačiau ir pakalbėkime.

Baltosios garstyčios turi svarbių, vertingų maistinių medžiagų ir eterinių aliejų, padedančių apsisaugoti nuo ligų, grybelių bei kenkėjų. Garstyčių šaknys išsikeroja net iki metro gylio, tačiau nereikia išsigąsti, tai vienas ir svarbių jų privalumų. Kaip tik ilgų šaknų dėka garstyčios maitinasi giluminiuose sluoksniuose esančiomis medžiagomis, jas ištraukdamos į paviršių. Be to, išpurena žemę ir padaro ją laidžią orui bei vandeniui.

Kada sodinti baltąsias garstyčias ir kaip jas paversti trąšomis?

Šiuos sideratus galima sėti tiek pavasarį, tiek antroje vasaros pusėje bei rudenį po derliaus nuėmimo. Pasirinktas laikotarpis priklauso nuo Jūsų tikslo. Jei norite atgaivinti kietą, skurdžią žemę, tuomet sėkite pavasarį, jeigu ketinate patręšti ir išsaugoti derlingumą – garstyčių sėklas berkite į dirvą po derliaus nuėmimo. Žinoma, pirmiausiai reikia pašalinti piktžoles ir supurenti žemę, tuomet sėti 6-12 cm gylyje.

Kuomet baltosios garstyčios sužels ir išaugs iki maždaug 30 centimetrų aukščio, pakirskite šaknis bei apkaskite žemėmis, taip pat galite aparti. Svarbu, kad spėtumėte iki žydėjimo.

Po žeme garstyčios pradės irti bei virs humusu, taip praturtindamos žemę organinėmis medžiagomis. Išsiskyrę eteriniai aliejai dezinfekuos dirvožemį ir atbaidys kenkėjus.